audi a6 c7

5 būtini dalykai, į kuriuos privalote būtinai kreipti dėmesį pirkdami automobilį

Lietuvoje, kur dirba daugybė nesąžiningų automobilių pardavėjų, naudoto automobilio pirkimas dažnai būna loterija – ko gero jūs esate patyrę, arba pažįstate žmonių, kurie už didelius pinigus nusipirko regis tvarkingą automobilį, kuris, truputį pasivažinėjus, ištirpsta po pirmojo lietaus. Yra daug šansų, kad neapdariai rinkdamiesi, jūs nusipirksite smarkiai daužtą, labai daug pravažiavusį, turintį variklio, pavarų dėžės defektų arba tokį, kuris slėps visas šias prblemas savyje automobilį.
Todėl reikia nepamesti aštraus proto ir žinoti pagrindinius dalykus, kurie byloja apie prastą apžiūrimo automobilio būklę.




#5 Automobilio pardavėjas

Automobiliai užsienyje kainuoja bemaž du kartus brangiau, nei Lietuvoje, todėl nieko keisto, kad perpardavinėtojai perka reanimacinės būklės “lavonus” maskuoja defektus ir parduoda nieko neįtariantiems pirkėjams. Jeigu skelbime matote automobilį be numerių, su užsienietiškais, tranzitiniais numeriais, arba jame parašyta: “ką tik iš Vokietijos” – greičiausiai turite reikalą su perpardavinėtoju, pas kurį yra daugiau šansų nusipirkti automobilį su didelėmis bėdomis.

Net jeigu mašina nuotraukose stovi su lietuviškais numeriais, yra šansų, kad “perekūpas” maskuojasi, kaip privatus pardavėjas, todėl skambinant, rekomenduojama pradėti nuo: “laba diena, skambinu dėl automobilio”, jeigu atsakymas į tai yra: “kurio automobilio?”, tada tikėtina pataikėte pas perpardavinėtoją ir geriau reikalų su juo neturėti.

Gerai, atsifiltravote privatų pardavėją, atvažiavote apžiūrėti, bet dar ne viskas, jums reikia su juo pabendrauti, kad suprastumėte – koks jis yra žmogus? Jeigu jus pasitinka malonus, tvarkingai apsirengęs, noriai bendraujantis, pasakojantis apie visus defektus, padarytus remontus, tuomet tikėtina, kad pataikėte pas žmogų, kuris prižiūrėjo savo automobilį, o jeigu jus pasitinka nevalyvas, nemandagus, kaip užsikirtusi plokštelė aiškinantis, kad viskas su mašina gerai – “sėdi ir važiuoji”, tai jau signalas apie automobilių žudiką, kuris nusiperka, nuvažinėja, jį greitai realizuoja ir ieško naujos aukos.

Idealiausias pardavėjas yra tas, kuris nebijo pasakoti apie defektus (kurių naudotos mašinos turi visada, nes nėra tikslo pardavinėti idealiai tvarkingo automobilio), eksploatacijos istoriją, turi detalių, tepalų pirkimo čekius, geriausia – jei turi senas detales ir svarbiausia – kuriam tikrai akivaizdžiai gaila skirtis su savo mašina, nes yra per amžius patvirtinta taisyklė – jeigu myli, vadinasi prižiūri.

patikra pries perkant

#4 Vidaus apdailos būklė

Nuo didelės ridos “pavargusius” dažus galima išpoliruoti, kilometrus ant odometro “atsukti”, serviso istoriją padirbti, bet vidaus apdaila niekada nemeluoja: nusitrynęs vairas, pavarų svirtis, durų rankenėlės, mygtukai, klibančios, per lengvai stumdomos sėdynės, braškanti ir girgždanti vidaus apdaila – visa tai kalba apie didžiulę ridą, o kadangi mažai kas kreipia į tai dėmesį ir apskritai – visos vidaus apdailos keitimas klaikiai brangiai kainuoja, todėl nesąžiningi pardavei nesivargina jos maskavimu ir todėl, tai yra labai geras indikatorius, apie tikrą jūsų apžiūrimo automobilio ridą.

#3 Stiklų žymėjimas

Per stiprias avarijas dažnai dūžta automobilių stiklai, ypač, kai jie buvo apsivertę, todėl reikia atkreipti dėmesį – ar jie nebuvo keisti. Laimei – ant visų automobilių gamintojų yra žymėjimai – ant visų stiklų turi būti gamintojo logotipas ir metai, kurie turi sutapti ant visų stiklų. Jei tokių nėra ant priekinio – nieko baisaus, juos dažnai tenka keisti, nes jie skyla autostradoje “pagavę” akmenį, arba darosi matiniai nuo Pietų Europos deginančios saulės. Nieko baisaus, jei buvo keistas vairuotojo pusės, ar trikampis stikliukas automobilio gale – vadinama “fortkė” – juos galėjo išdaužti vagys, pasisavinę magnetolą, arba neatsargiai paliktą vertingą daiktą, bet jeigu dauguma stiklų buvo keisti – tai kalba apie labai rimtą avariją.

#2 Virinimo taškai ir siūlės

Jeigu perkamas automobilis buvo nesmarkiai daužtas – įlenktas sparnas, lūžęs buferis, dužę žibintai – menka problema, jeigu nepažeistas jo rėmas. Tačiau, jeigu buvo virintos rėmo struktūrinės detalės – lonžeronai ir pan. – turite rimtų bėdų, visų pirma, dažnai garažiniuose servisuose, į kuriuos savo geldas veža “perekūpai” viskas daroma prastai, todėl remontuotose vietose formuojasi korozijos židiniai, bet tai palyginus yra menkniekis, nes remontuotos kėbulo struktūrinės dalys nebeatitinka gamintojo specifikacijų, neatlaiko didesnių smūgių ir smulki avarija gali baigtis rimtais jūsų ar jūsų artimųjų sužalojimais.

Visa laimė, kad automobilius virina robotai, kurių siūlų ir virinimo taškų jokio žmogaus ranka neatkartos. Jeigu vienoje automobilio pusėje matote gražią, lygią siūlę, o kitoje – nelygią ir grubią – daug šansų, kad ta dalis buvo virinta. Tas pats galioja ir virinimo taškams – jūs turite matyti idealų apskritimą, o ne metalinį “šašą”.

Taip pat nepamirškite hermetiškų tarpinių – kėbulas ir jo detalės yra renkami iš atskirų dalių, kaip sumuštiniai, kurių kraštai, prieš virinant, yra sutepami silikono hermetikais – vėlgi tų pačių robotų. Jeigu tarp kėbulo skardų nematote plono, lygaus hermetiko sluoksnio, arba jis yra grubus ir išsidraikęs – galimas daiktas – ta dalis buvo virinta. Tiesa – prancūziški automobiliai gaminami kiek kitaip ir hermetikas plika akimi nesimato, bet yra kitkokių remonto požymių – gamykliškai suvirintų skardų kraštai turi būti dailiai ir lygiai užlenkti – be jokių nuokrypių ar nelygumų.

Kai einate apžiūrėti automobilio, turėkite su savimi gerą žibintuvėlį ir drąsiai lįskite prie lonžeronų, kelkite bagažinės dugną, atsarginį ratą, apžiūrėkite durų kraštus, nuimkite durų sandarinimo gumas – po jomis dažnai slepiasi visi siaubai ir metodiškai, atsargiai “iššūkuokite” visą automobilį nuo priekinių, iki galinių žibintų.

#1 Dažai viską išduoda

Automobilį galima dažyti ir perdažyti, bet defektų nepaslėpsi, todėl į dažus reikia kreipti labai daug dėmesio. Net pradedantys vairuotojai žino, kad automobilis buvo perdažytas, jeigu dažai yra nelygūs, į juos yra papuolę dulkių, matomi nutekėjimai ir kitokie paviršiaus defektai, bet retai kas žiūri kur yra dažų, visų pirma – į tai, ar jų nėra ten, kur jų neturėtų būti, nes dažnai Lietuvoje automobiliai perdažomi netvarkingai, todėl gerai įsižiūrėjus galima rasti nedidelių dažų taškelių tarp stiklų ir vidaus apdailos, ant guminių tarpinių, po guminiais kilimėliais – kai automobilius renka gamyklose, juos dažo taip, kad dažai būna tik ant kėbulo ir niekur kitur, todėl pirmosios pavojaus lemputės jums turi užsidegti tada, kai matote dažus ten, kur jiems ne vieta.

Dar viena svarbi vieta – lipdukai duryse, vairuotojo pusėje – jeigu jų nėra, arba jie apiplyšę, ar kreivai suklijuoti, vadinasi – ta vieta buvo remontuota. Taip pat atkreipkite daug dėmesio į varžtus – tarp jų ir skardų neturi būti tarpų, nes kada automobilį renka gamintojai, varžtai yra dažomi iš viršaus ir dažomi taip, kad tas nedidukas tarpas tarp varžto ir metalo yra užlietas idealiai lygiu dažų sluoksniu. Jeigu to nematote – vadinasi varžtas buvo atsukinėjamas – galimai, kad pakeisti detalę.

Blizgantys ir idealiai lygūs dažai vienoje ar tik keliose automobilio vietoje irgi turėtų kelti abejonių, nes dažai dėvisi vienodai ir net vos kelių metų senumo automobiliuose idealiai lygus veidrodinis dažų paviršius darosi matinis.

Tarpai tarp automobilio kėbulo dalių taip pat yra svarbu – jie turi būti lygūs, simetriški, išlaikyti lygiagretumą ir vienodo atstumo, tarp visų kėbulo detalių. Yra pigesnių automobilių, kurie jau iš gamyklos išrieda kiek kreivokai surinkti, bet čia yra vieta apžiūrėti tas dalis laikančius varžtus – jeigu jų niekas neatsukinėjo ir tarp kėbulo dalių nėra tokių dramatiškų skirtumų, kaip pvz.: vienoje pusėje tarpas tarp durų ir sparno toks, kad popieriaus lapo neprakiši, o kitoje – pro tarpą laisvai įlenda pirštas; jeigu varžtai sveiki, o tarpai “plaukioja” per kelis milimetrus – ko gero tai tik gamintojo kokybės kontrolės problema.

Svarbiausia – Neskubėkite pirkti!

Naujas automobilis yra visada džiaugsmas ir pozityvios emocijos, kurios gali užtemdyti jūsų protą, o tai yra didelė rizika nusipirkti “lavoną”. Nebijokite laukti – jūsų svajonių automobilis skelbimuose tikrai pasirodys, todėl nepulkite griebti pirmo pasitaikiusio, nes ne sovietmetis – mašinų yra.

Kad neprarastumėte šalto proto, yra naudinga į automobilio apžiūrą pasikviesti pažįstamą, kuris nors šiek tiek nusimano apie automobilius ir kuriam “nei šilta, nei šalta” – kaip jūs norite tos mašinos. Tai bus tarsi apsidraudimas, kad pagauti azarto nepadarysite klaidos, nes nešališkas žmogus pašonėj visada timptelės už rankovės, nusives į šalį ir atvirai pasakys, kada ruošiatės mokėti už akivaizdų “triperį”. Dažnai, automobilių pardavėjai net moka “žaisti” pirkėjų emocijomis, nukreipinėti dėmesį nuo defektų ir sukelti azartą, kad tik kuo greičiau ir už kuo brangiau pirktumėte ir dingtumėte jiems iš akių. Visa ši juodoji magija akimirksniu nustoja veikti, kada pirkėjas ateina su savo palaikymo komanda.

Grįžti prie visų straipsnių

back-arrow
Panašūs straipsniai